Prasideda Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) lyderio Guy Verhofstadto organizuotas seminaras, skirtas populizmo ir ekstremizmo kilimo Europoje problemai aptarti. Kalbėtojų sudėtis gan marga: Jūsų nuolankus tarnas, pirmą kartą į Briuselį atvykęs britų politikas iš libdemų partijos (nors pažiūrėti anaiptol ne jaunuolis – tad dar vienas standartinio britų politiko portreto štrichas; tiek Briuselis ir EP ir tedalyvauja eilinių britų politikų gyvenime), britų žurnalistė ir nedidelio Švedijos miesto meras.

Apie ką mes turime kabėti? Talentingas, ambicingas ir charizmatiškas Verhofstadtas savo įvadine kalba iškart nustato forumo politinę tonaciją: pasak jo, mes, liberalai, niekada netoleruosime rimtais save laikančių Europos politikų ir partijų flirto su populistais ir ekstremistais. Mėginimas apeiti dešiniuosius iš dešinės arba siekis atimti jų melodiją, traukiant ją patiems, yra nepriimtinas.

Jis tęsia: lygiai kaip nepriimtinas yra Prancūzijos elgesys su romais taikant jiems kolektyvinę bausmę ir tremiant juos (Verhofstadtas čia nieko neperdeda – jis pirmasis Strasbūre, EP plenarinės sesijos metu išdrįso viešai ir garsiai sukritikuoti Nicolas Sarkozy politiką romų atžvilgiu, garsiai ošiant salei ir teatrališkai bei triukšmingai reaguojant prancūzų europarlamentarams), nepriimtinas ir kai kurių mūsų kolegų liberalų flirtas Nyderlanduose su Laisvės partija ir jos vadu Gertu Wildersu. (Mūsų kolega olandas iš vienos iš olandų liberalų partijų – tos, kuri bendradarbiauja su Laisvės partija ir yra koalicijoje – klausosi salėje kukliai nuleidęs akis ir neabejotinai mintyse rengia atsakomąją kalbą – jam grupėje jau yra tekę ginti kontraversišką savo partijos pasirinkimą.)

Aš pristatau ne tiek politinį, kiek veikiau akademinį pranešimą apie Europos sąmoningumo ir tapatybės trajektorijas. Po manęs kalba britė žurnalistė. Jos kalba daugeliu požiūrių teisinga, bet gan lengvai prognozuojama ir, tiesą sakant, be gilesnių įžvalgų: skirtingai nuo JAV, sako ji, ES atstumia musulmonus, laiko juos sau svetimu segmentu, nesupranta, kad integracija jau vyksta ir kad didžioji dalis Europos musulmonų yra europiečiai, kurių dalis tapatybės jau tiesiog neatsiejama nuo Europos. Daug kas teisinga, bet, kaip ir būna su tokio sukirpimo kalbomis, visa pekla prasideda perėjus prie niuansų ir detalių, kurias abstraktus ir nepreciziškas kalbėjimas tik užtamsina.

Sekantis kalba britas, pereinantis prie politinės kovos naratyvo. Tai pasakojimas iš esmės, „tiesiai šviesiai“ – kaip atpažinti demagogą ir kaip su juo kovoti savivaldybėje. Ir ypač kai tas demagogas daugina saviškių skaičių pasakodamas žmonėms, kaip iš Azijos atvykę imigrantai atima iš anglų jų duoną kasdieninę. „Reikia kovoti be jokių kompromisų“ – žavingu dialektu melodingai traukia britų libdemas. Neabejotinai padorus žmogus. Ir jo istorija neišgalvota. Viskas tikroviška. Jokių pagražinimų.

Į visišką prozą pereina švedų kolega, nedidelio miesto meras, sakantis, kad imigracija jo miestelyje sukėlė ne spalvos ir kultūros šoką. Anaiptol. Problema tapo padidėjęs nusikalstamumas. Socialdemokratai, valdę mūsų miestą kone šimtą metų ir rinkimus laimėdavę kone taip, kaip kompartija juos laimėdavo buvusioje Sovietų Sąjungoje. Čia darau pauzę: aš nuščiūvu – kaip švedas taip nepagarbiai kalba apie socdemus? Staiga man dingteli, kad aš pats pasidaviau stereotipui: juk jis – liberalas, o švedas ir socialdemokratas vis dėlto nėra sinonimai; jau kurį laiką Švediją valdo ne socdemai, o moderatai. „Aš pradėjau atvirai kalbėtis su žmonėmis“ – iš mano apmąstymų mane pažadina ir į forumo tikrovę sugrąžina meras. „Viskas pagerėjo, nes mes įvardijome problemą ir su žmonėmis sutarėme, kad ją reikia spręsti, o ne mandagiai maskuoti“. Bravo. Supratau.

Pakelia akis olandų kolega ir pradeda pasiteisinimo kalbą dėl savo partijos medaus mėnesio su peroksidu plaukus dažančiu islamofobu Wildersu ir jo Laisvės partija. „Mūsų socialistai tiek metų kvietė darbo jėgą ir nereikalavo, kad ji bent minimaliai priartėtų prie olandų kalbos ir kultūros, kad dabar net prabilus apie integraciją kyla šokas ir pasipriešinimas“ – dėsto jis. „Viskas bus gerai, kalba juk čia eina apie integraciją, mūsų kalbos mokėjimą, pagarbą mūsų įstatymams, o ne apie jų spalvą, rasę ar tikėjimą“.

Kiti kalbėtojai iš salės mini daug ką: juk Wildersas nėra nei rasistas, nei antisemitas, jis tik prieš musulmonus nusiteikęs dėl jų nenoro integruotis. „Ekstremistai yra pavojus, o populistai juk neneigia demokratijos, jie siekia joje išsitekti“ – sako žmogus salėje, prisistatęs kaip ekstremizmo ir populizmo ekspertas.

Tyliai susimąstau apie šią tezę – ji neišlaiko rimtos kritikos. Anaiptol ne tik populistai, bet ir neapykantos grupės naudojasi demokratijos širma ir jos procedūromis bei žodynu, kad palaipsniui, lėtai įpratintų visus prie savęs ir savo darbotvarkės. Juk ir didelė dalis neonacių ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje žaidžia neapykantos bei jos retorikos slėpynes, maskuodami savo tikrąsias pažiūras ir nedrįsdami tiesiai šviesiai pasakyti, kad mielai ant stulpų pakabintų visus žydus, romus ir gėjus. Tiesą sakant, drąsus ir atvirai apie savo neapykantą kalbantis nacis nusipelno bent jau to, kad tu jo neprisileistum, niekad nepaduotum jam rankos, bet neniekintum jo. Bailūs, klastingi ir meluojantys neonaciai gerokai labiau atgrasūs ir nusipelno tik paniekos.

Taip, skirtumų tarp populistų ir ekstremistų esama. Populistai politinėje rinkoje prekiauja baime, o ekstremistai – neapykanta. Panašios, bet netapačios prekės. Abi šios kategorijos nėra kartą ir visiems laikams fiksuotos – populistai gali evoliucionuoti į ekstremistus, o ekstremistai savo ruožtu gali „švelnėti“ iki populistų lygio. Kad ir kaip būtų, ir vieni, ir kiti minta nesaugumu ir jo pribuvėja – baime. O pastaroji juk ir skleidžiasi tada, kada tikrovė keičiasi taip greitai, kad tampa nebeatpažįstama žmonėms, taip ir provokuodama bei sustiprindama jų neaiškumą, nesaugumą ir neužtikrintumą.

Įdomiausias man švedo liberalo, kolegos iš ALDE grupės pasisakymas. Jis sako: „Aš gyvenu Malmės mieste Švedijoje, kuriame gyvena 35% imigrantų. Didžioji dalis jų yra musulmonai. Deja, smurtas ir nusikalstamumas yra rimta problema. Mečečių neverta lyginti su restoranais (šitą mėgino daryti pranešėja iš Didžiosios Britanijos – L.D.) – ten skleidžiama neapykanta Vakarams, o ypač žydams. Iš mūsų miesto sparčiai išvažiuoja žydai, nes prie jų atvirai ir brutaliai kabinėjamasi mūsų miesto gatvėse. Kabinėjasi prie jų ir įžeidinėja juos ne kas kiti, o jauni musulmonai. Mes jau viską išmėginome – atviras diskusijas, įtikinėjimą, nuolaidžiavimą, edukacines programas. Aš pats daug metų didžiavausi, kad Malmė yra daugiakultūris miestas. O dabar tik su nerimu ir be jokio išdidumo turiu prisipažinti, jog nežinau, ką daryti. Neturiu atsakymo“.

Forumas baigiasi. Verhofstadtas atviru tekstu pareiškia, kad mažumų sąvoka atgyveno savo dienas ir nieko nepaaiškina apie modernią visuomenę – iš tikrųjų veikia piliečiai, o ne daugumos ir mažumos. Tiesą sakant, su tuo aš sutinku ir atvirai apie tai pareiškiu Guy.

Dėkojame vieni kitiems. Netikėtai, išeidami iš salės, „susikapoja“ britė pranešėja ir tas pats švedas kolega: anot jos, skirtingai nuo amerikiečių, jis ir kiti švedai jos niekada nelaikytų europiete. Laikytų egzotiška svetimšale iš Azijos (jos pavardė ir išorė byloja apie jos kitokią kilmę, nors kalba ji elegantiška, gražia britiška anglų kalba). Švedas užsigauna ir atšauna, kad tokias pastabas laiko įžeidimu. Aš pajuokauju, kad abiejų pasisakymai nuskambėjo taip gerai, tarsi jie būtų universiteto studentai arba debatų klubo nariai. Įtampa atslūgsta.

Švedas kolega tyliai kartoja man: „Ir vis dėlto mūsų kolegoms daug kas pernelyg paprasta ir aišku. Nieko aiškaus aš čia nematau. Man, pavyzdžiui, neaišku“. „Jūs kalbate kaip filosofas“, – aš šypteliu. „Mąstančiam žmogui daug kas neaišku ir jis nepuola įtikinėti kitų, jog vienintelis supranta, kas vyksta“.

Ar teisus prancūzų eseistas ir filosofas Alainas Finkielkrautas, teigiantis, jog nūdienos Europa yra nepasiruošusi Amerika? Ar šita moralinė panika Europoje atslūgs? Ar mes išmoksime gyventi fiziškai mums artimo didžiulio skirtingumo pasaulyje, kuris kitoks jau tikrai nebebus, bent jau artimiausiu metu (nebent jo nebeliks dabartiniu jo pavidalu, ir jis pradės naują savo istoriją)?

Kad ir kaip būtų, forumas baigtas.

2011-03-30

17:30 val