Nuo šių metų pradžios pirmininkavimo ES vairą iš Lenkijos itin sudėtingu laikotarpiu, kada Europa grimzta į recesiją, perima Danija. Dėl šios priežasties danams tenka dar didesnė atsakomybė, nes šiandien visas pasaulis ir ypač JAV akylai stebi kiekvieną ES žingsnį, laukiant žemyno ekonominių problemų sprendimo.

Jau pirmajame susitikime, kuriame Danijos Europos reikalų ministras kalbėjo apie savo šalies pirmininkavimo prioritetus, buvo akcentuojamas europinių lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas bei taupymas. „Mes Danijoje dirbame labai efektyviai kaštų prasme, todėl sieksime efektyvaus bei taupaus pirmininkavimo,“ – teigė ministras.

Konkrečiau su taupymo priemonėmis galima susipažinti Danijos pirmininkavimo darbotvarkės dokumente, kuriame taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl pernelyg sudėtingų viešųjų pirkimų taisyklių, neretai tampančių trukdžiu mažinant viešojo sektoriaus išlaidas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad vieno svarbiausių uždavinių – bendros euro valiutos problemų sprendimo – Danija imsis, pati nedalyvaudama pinigų sąjungoje. Vėlgi šį aspektą danai pateikia kaip privalumą ir žada būti aktyviais tarpininkais tarp euro zonos ir visų likusių ES šalių.

Ryžtingas yra danų nusiteikimas atsakomybės finansų srityje klausimu, apimant ne tik valstybinį, bet ir privatų – finansų verslo sektorių. Danija deklaruoja grįšianti prie prieštaringai vertinamų tarptautinio kredito reitingų agentūrų klausimo bei prie išvestinių finansinių produktų (angl. derivatives) reguliavimo principų, o taip sieksianti sukurti bendrą europinę struktūrą krizių prevencijai bei valdymui.

Kitas svarbus uždavinys, kuris neišvengiamai gula ant Danijos pečių, yra derybos dėl naujojo ilgailaikio ES biudžeto 2014 – 2020 m. Kaip tai paveiks derybų eigą, ir kokią įtaką turės specifiniams mūsų šalies ir regiono interesams, prognozuoti yra dar anksti, tačiau tai, kad Daniją valdo kairės pakraipos vyriausybė, yra tam tikras saugiklis Europos Sąjungos įsipareigojimams socialinio teisingumo srityje.

Lietuvai ypatingai svarbu, kad naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas Danija laiko bene svarbiausiu ateinančios finasinės perspektyvos klausimu ir deklaruoja siekius užtikrinti ES žemės ūkio konkurencingumą pasauliniu mastu, tuo pačiu nepamirštant įsipareigojimų mažinti CO2 dujų išmetimą į aplinką bei padedant ūkininkams prisitaikyti prie šylančio klimato padarinių.

Nuo pirmųjų pirmininkavimo dienų Danijos oficialūs pareigūnai labai ryžtingai kalba ir apie Europos energetinius iššūkius, kuriant bendrąją vidaus rinką, todėl galima tikėtis, kad Europos Sąjungos planai šioje srityje bent jau Danijos pirmininkavimo metu nebus atidėliojami. Be dėmesio nelieka ir ES energetikos koordinavimo tarptautinėse derybose tema; čia danai pasiryžę siekti kalbėjimo vienu balsu, atstovaujant visos ES interesus. Kaip ES lėšų naudojime, taip ir energetikoje pagrindine vertybe kolegos laiko efektyvumą bei žada spartinti derybas dėl efektyvesnio energijos naudojimo Europos Sąjungoje.

Danija akcentuoja ir savo palankumą atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Kadangi jos pirmininkavimo pusmetį prasidės Europos atsinaujinančių šaltinių energetikos strategijos iki 2050 m. rengimas, šioje srityje galime sulaukti labai novatoriškų ir drąsių idėjų, nepamirštant ir naujų darbo vietų šiame sektoriuje kūrimo. Svarbiausiu kriterijumi, siekiant proveržio atsinaujinančių šaltinių energetikoje, laikoma išmaniųjų energijos perdavimo tinklų (angl. smart-grid) plėtra ES mastu. Šių tinklų pagalba alternatyviais būdais pagaminta energija galėtų cirkuliuoti tarp skirtingų valstybių, išlyginant laikinus dėl saulės ar vėjo energijos naudojimo kylančius energijos trūkumus. Išmanieji tinklai taip pat leistų užtikrinti nevaržomą prekybą elektros energija tarp skirtingų ES šalių tokia kaina, kokią ją nustatytų laisva vidaus rinka.

Mums danų pirmininkavimo laikotarpis bus labai svarbus dar ir dėl to, kad vyks derybos dėl didesnės paramos uždarant senąją Ignalinos atominę elektrinę. Reikia tikėtis, kad Danijos geografinis artumas ir ypatingas skandinavų jautrumas aplinkos apsaugos klausimams suteiks papildomą teigiamą impulsą Lietuvos derybininkų pastangoms.

Sveikintinas yra Danijos politikos braižas į egistuojančias problemas žvelgti kitu kampu. Savo darbotvarkėje jie žada ieškoti Europai naujų galimybių Rytuose bei dėl liberalesnės prekybos sąlygų aktyviai derėtis su Japonija, Indija ar Tunisu Afrikoje. O į Europos saugumą žvelgiama ne vien per jėgos tarnybų ar energetikos, bet ir per maisto saugumo prizmę. Danai žada kurti modernizuotą mėsos tyrimų sistemą ir kovoti su neracionaliu antiobiotikų naudojimu bei iš to kylančiomis problemomis, tokiomis kaip vis didėjantis žmonių atsparumas šiems medikamentams.

Apibendrinant pirmuosius Danijos siunčiamus signalus apie ateinančių šešių mėnesių darbotvarkę, reikia tikėtis, kad laukia labai produktyvus pusmetis Europos institucijose. Nemažai apie danų nusiteikimą pirmininkauti aktyviai pasako ir tokia detalė, kad darbotvarkė pristatoma 65 puslapiuose, kada kitos šalys paprastai pateikia 10 – 15 puslapių. Natūralu, kad iškeltų gausybės sudėtingų klausimų per pusę metų išspręsti neįmanoma. Danai į tai ir nepretenduoja, tačiau pateikdami tokią išsamią ir kartu aktualią bei novatorišką darbotvarkę, jie diktuoja kryptį, kuria Europos Sąjunga eis ne pusę metų ir ne metus, o kelis dešimtmečius.

Žvelgiant per Baltijos šalių interesų prizmę, reikia laikyti, kad danų geografinis ir ideologinis artumas taip pat gali tapti galimybe apie mums rūpimus klausimus kalbėti garsiau ir įtikinamiau bei sulaukti daugiau kitų ES šalių palaikymo.