Europarlamentaras Zigmantas Balčytis po trečiadienį pasibaigusio EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos posėdžio, kuriame buvo svarstoma ir prieštaringai vertinama tarptautinė prekybos sutartis dėl kovos su klastojimu (ACTA), raštu kreipėsi į frakcijos pirmininką Hannesą Swobodą, ragindamas parengti aiškią bei argumentuotą politinės grupės poziciją šiuo klausimu.

„Diskusija politinėje frakcijoje dar kartą parodė, kad ši sutartis, kurią jau pasirašė, bet jos dar neratifikavo dauguma Europos Sąjungos šalių, kelią daug rimtų abejonių dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo bei dėl bendro visuomenės informacinio progreso stabdymo,“ – savo laiške H. Swobodai tvirtina Z. Balčytis.

Parlamentaro nuomone, svarbus ir vis dar neatsakytas klausimas, kaip šita sutartis bus įgyvendinama realybėje, užtikrinant balansą tarp efektyvios kovos su piratavimu ir žmogaus teisių apsaugos.

„Mano nuomone, dalis šiuo metu visuomenėje dėl ACTA sutarties plintančių abejonių turi pagrindo, todėl iki balsavimo Europos Parlamente turime reikalauti Europos Komisijos pateikti šios sutarties poveikio analizę, kad turėtume aiškų atsakymą į klausimą, ar šios sutarties keliama rizika neužgožia jos teikiamos naudos,“ – įsitikinęs Z. Balčytis.

Parlamentaro teigimu, jeigu sutarties poveikio vertinimas abejones dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo patvirtintų, jis pasisakytų už tai, kad viena gausiausių Europos Parlamento frakcijų šios sutarties nepalaikytų.

„Aš esu už tai, kad mes rastume efektyvų mechanizmą, kuris apsaugotų autorių teises interneto laikais, tačiau netaptų žingsniu atgal žmogaus teisių užtikrinimo srityje ,“ – sakė Z. Balčytis.

EP nario teigimu, per savo darbą Europos Parlamente jis pirmą kartą mato, kad piliečiai taip aktyviai reaguotų į ES institucijų svarstomą klausimą.

Swoboda: tekste daug neaiškumų

Sausio viduryje EP socialistams vietoje EP pirmininku išrinkto Martino Schulzo pradėjęs vadovauti H. Swoboda trečiadienį išplatino pareiškimą spaudai, kuriame pakartojo įsipareigojimą remti kovą su klastojimu prekyboje, tačiau išreiškė ir abejonių dėl ACTA nuostatų, susijusių su interneto kontrole.

„Pagrindinė mūsų kritika skirta autorių teisių užtikrinimui internete bei veiksmų tinkle apibrėžimui bei numatomam stebėjimui. Tekstas yra pernelyg miglotas, todėl mums reikia paaiškinimų, koks bus interneto paslaugų tiekėjų vaidmuo, įgyvendinant šį susitarimą“, – teigė H. Swoboda.

EP socialistų lyderis pažadėjo surengti apskritojo stalo diskusijų ciklą, kurio metu bus siekiama įvertinti galimą ACTA poveikį ir šio susitarimo suderinamumą su galiojančia ES teise.

„Kadangi Parlamentas gali tik pritarti arba atmesti tekstą, ir mes negalime daryti pakeitimų, mūsų grupė gali būti priversta susilaikyti nuo susitarimo patvirtinimo“, – perspėjo H. Swoboda.

Bene garsiausiai EP nariai pastarosiomis savaitėmis piktinasi dėl to, kad Europos Komisija derybų dėl ACTA metu esą neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas ir neužtikrino deramo daugeliui ES piliečių aktualaus proceso skaidrumo. Socialistų deleguotas pranešėjas ACTA klausimu, prancūzų europarlamentaras Kaderas Arifas po sutarties pasirašymo Tokijuje atsisakė savo pareigų, pavadinęs iki ACTA atvedusias derybas „maskaradu“.

Šeštadienis – protestų diena

Vasario 11 dieną daugelyje ES valstybių narių organizuojamos masinės protesto akcijos, nukreiptos prieš ACTA ratifikavimą. Iki šiol penkios ES valstybės – Estija, Kipras, Nyderlandai, Slovakija ir Vokietija – sutarties dar nepasirašė, pasiteisinusios techninėmis problemomis, o dvi šalys – Lenkija ir Čekija – paskelbė stabdančios ratifikavimo procedūrą ir pradėsiančios išsamias diskusijas šiuo klausimu.

Lietuvoje dauguma aukščiausių pareigūnų kol kas susilaiko nuo ACTA vertinimo. Tik teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje praėjusią savaitę išreiškė abejonių ne tik dėl to, kaip ACTA buvo suderėta, bet ir dėl kai kurių jos nuostatų, visų pirma – numatančių baudžiamąją atsakomybę už kinematografijos kūrinių kopijavimą bei uždedančių interneto paslaugų tiekėjams pareigą teikti informaciją valstybės institucijoms, kai esama įtarimų dėl galimai nusikalstamos veikos.

„Šiuo konkrečiu atveju dėl ACTA dar galima padaryti, kad žalos žmogaus laisvei būtų kuo mažiau. Tačiau dar svarbiau yra įsivertinti, ar tikrai ant tvirtų pamatų stovi visa intelektinės nuosavybės gynimo industrija. Ar tikrai ji tarnauja kūrėjams, ar daugiau pačiai šiai industrijai“, – esminį klausimą iškėlė R. Šimašius.