Prie Europos Parlamento jau balandžio viduryje turėtų prisijungti 12 Kroatijos, kitais metais oficialiai tapsiančios ES nare, deleguotų stebėtojų, skelbia TheParliament.com.

Kroatija 28-ąja Sąjungos nare turėtų tapti 2013 metų liepos 1 dieną – tuo pačiu metu, kai Lietuva perims pirmininkavimą ES Tarybai.

Pereinamuoju laikotarpiu Balkanų šalies pareigūnai iš arti stebės, kaip veikia ES institucijos. Šiuo tikslu Kroatijos nacionalinis parlamentas 12 deputatų stebėtojų teisėmis delegavo į Europos Parlamentą.

Kaip skelbia TheParliament.com, kroatų parlamentarai darbą EP pradės balandžio 17 dieną. Jie turės teisę dalyvauti komitetų ir politinių grupių posėdžiuose, tačiau negaus balso teisės, kol jų šalis netaps visateise ES nare.

Siųsti stebėtojus į Europos Parlamentą – sena praktika, kuria naudojosi ir tos šalys, kurios anksčiau ruošėsi tapti ES narėmis. Vis dėlto šiuo metu diskutuojama, ar tai nėra pernelyg didelė prabanga, turint galvoje visoje Europoje taikomas taupymo priemones.

Kroatų parlamentarai negaus EP nariams priklausančio atlyginimo, kuris siekia 6,2 tūkst. eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius, tačiau jiems bus skiriami dosnūs dienpinigiai už EP praleistas dienas bei, pateikus bilietus, kompensuojamos kelionės išlaidos.

ES vis labiau gręžiasi į sunkmečiu išryškėjusias socialines problemas bei gilėjančią demografinę krizę, tačiau jau dabar aišku, kad vyresnio amžiaus žmonėms ateityje reikės aktyviau dalyvauti darbo rinkoje bei užsiimti visuomenine veikla. Europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, svarbiausia – išvengti kartų susipriešinimo ir suprasti, kad „vietos po saule“ turi užtekti visiems – ir jaunam, ir senam.

EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė V. Blinkevičiūtė antradienį dalyvavo Alfa.lt vaizdo konferencijoje, kurios metu atsakinėjo į skaitytojų bei redakcijos klausimus apie aktualiausias ES socialines problemas bei jų sprendimo būdus.

Kalbėdama apie kasmet skelbiamus Europos metus, kurie pastaruoju metu vis dažniau būna skirti svarbioms socialinėms temoms, europarlamentarė pastebėjo, kad ekonominio nuosmukio laikotarpis dar labiau išryškino jau anksčiau egzistavusias problemas.

„Kai kurios valstybės jas sprendė protingiau, o kai kurios ES valstybės nuėjo tokiu, sakyčiau, „diržų suveržimo“ ir visuotinio taupymo keliu. Tai dar labiau padidino skurdą ir socialinę atskirtį“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Ji nurodė, kad su tam tikra tema siejami Europos metai visų pirma yra skirti išryškinti problemas ir pagerinti jų supratimą. Todėl jų poveikis esą turėtų būti ilgalaikis ir neapsiriboti vienerių metų laikotarpiu.

Svarbu užtikrinti gyvenimo kokybę

Kalbėdama apie 2012-uosius, kurie yra paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais, V. Blinkevičiūtė visų pirma siejo šią temą su ES atsiradusiu suvokimu, kad žemyno gyventojai nesulaikomai sensta, ir prie šių pokyčių, išliekant mažam gimstamumui, reikės vienaip ar kitaip prisitaikyti.

Skatinimas vyresnio amžiaus žmonėms nenuleisti rankų ir toliau aktyviai dalyvauti darbo rinkoje bei visuomeninėje veikloje esą taip pat turėtų prisidėti prie kovos su ateityje vis labiau ryškėsiančiu darbo jėgos stygiumi. Ypač svarbu tinkamai išnaudoti vyresnių žmonių sukauptą patirtį ir gyvenimišką išmintį.

„Labai svarbu, kad tie žmonės nesijaustų atstumti ir nereikalingi“, – sakė V. Blinkevičiūtė, nurodžiusi, kad labai svarbūs Lietuvai, neturinčiai gilių savanorystės tradicijų, buvo ir praėję Europos metai, skirti savanoriškai veiklai.

Europarlamentarė taip pat pabrėžė, kad šiuo metu ES vidutiniškai keturi darbingo amžiaus asmenys išlaiko vieną pensinio amžiaus žmogų, tačiau ši padėtis po 50 metų greičiausiai bus radikaliai pasikeitusi, ir vieną pensinio amžiaus žmogų turės išlaikyti vos dviejų jaunesnių asmenų darbas.

„Mes turime galvoti, kaip užtikrinti tą gyvenimo kokybę, kurią dabar turi vyresnio amžiaus žmonės, – sakė V. Blinkevičiūtė. – Todėl labai svarbu, kad valstybės narės jau dabar priimtų reikalingus sprendimus. Ir ypatingai svarbu, kad nesusipriešintų kartos, kad jaunesni žmonės negalvotų, kad vyresni žmonės užima jų darbo vietas, kad juos būtinai reikia išvaryti ir perleisti jų vietas jauniems. Pagrindinis siekis yra toks, kad vietos turi užtekti visiems – ir jaunam, ir senam.“

Europiniai standartai – bent kai kuriose srityse

Europarlamentarė renginio metu pripažino, kad neužtenka vien tik dairytis į tai, kaip kitos šalys sprendžia socialinius klausimus – tačiau pabrėžė, kad tam tikrų europinių standartų, pavyzdžiui, minimalių pajamų, užtikrinimas neturėtų pakenkti.

Esą neatsitiktinai šiuo metu bene daugiausiai europinio reguliavimo yra darbų saugos srityje, kuris lemia, kokiomis sąlygomis darbininkams tenka dirbti, persikėlus į kitą ES valstybę narę.

„Tačiau, kalbant apie pensijas, negali būti vienos bendros direktyvos, kuri nustatytų jų dydį, nes tai yra valstybių narių kompetencija“, – sakė V. Blinkevičiūtė, tuojau užsiminusi, jog visgi galima būtų pagalvoti apie minimalaus lygio, kuris leistų pensinio amžiaus žmonėms išvengti skurdo, nustatymą.

Kaip teigiamą pavyzdį ji paminėjo Skandinavijos valstybių patirtį, kuriant efektyvios ir demokratiniais pagrindais veikiančios gerovės valstybės modelį.

Grėsmė laisvam judėjimui

Europarlamentarė apgailestavo, kad praėjusių metų neramumai Šiaurės Afrikoje, sukėlę migracijos į Europą bangą, sukėlė naujų grėsmių vienai didžiausių ES vertybių – laisvam asmenų judėjimui Šengeno erdvėje.

Atsakydama į klausimą, ar tai nepablogins ir lietuvių galimybių išvykti ir dirbti Vakarų Europos šalyse, V. Blinkevičiūtė pripažino, kad jai didelį nerimą sukėlė vienos Olandijos valdančiosios koalicijos partijų sprendimas rinkti šalies gyventojų skundus dėl darbuotojų iš Vidurio ir Rytų Europos.

Į tai esą labai rimtai reagavo ir visas Europos Parlamentas, pareikalavęs iš Olandijos premjero įvertinti, ar tokie veiksmai nėra diskriminacinio pobūdžio.

Tiesa, V. Blinkevičiūtė priminė ne kartą pati kėlusi klausimą, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti ir neigiamiems laisvo darbuotojų judėjimo aspektams.

Esą netgi dabartinis užimtumo eurokomisaras Laszlo Andoras jau užsimena, kad galima būtų pagalvoti apie kompensavimo mechanizmus nuo masinės emigracijos nukentėjusioms šalims, tokioms, kaip Lietuva. Vos prieš keletą metų tai buvę labai sunku net įsivaizduoti.

Rūpestis dėl jaunimo nedarbo – pavėluotas

Kalbėdama apie kitą svarbią problemą, skatinančią masinę emigraciją iš Lietuvos – jaunimo nedarbą, kuris mūsų šalyje siekia 30 proc., V. Blinkevičiūtė teigė nemananti, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė persistengė, griežtai prieš televizijos kameras išbarusi socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską.

„Tačiau man atrodo, kad tai buvo pavėluotas veiksmas, – sakė europarlamentarė. – Jaunimo nedarbas nuolat auga jau gal trejus metus. Ir štai po trejų metų atsibundame, kad esame vieni iš tų aštuonių valstybių, kur yra katastrofiškai didelis jaunimo nedarbas.“

Jos teigimu, be reikalo buvo laukiama, „kol Komisijos pirmininkas Barroso pagrūmos prie visų ir užduos namų darbus“. Esą „ant kilimėlio“ pas prezidentę D. Grybauskaitę turėjo būti iškviestas ne vienas D. Jankauskas, bet ir daugelis kitų susijusias sritis kuruojančių ministrų.

Ji ypač pabrėžė problemas, iki šiol egzistuojančias Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo sistemose, visų pirma – „sunaikintą“ profesinio orientavimo praktiką mokyklose bei pernelyg didelį skaičių studentų, įgyjančių neperspektyvias ir darbo rinkoje jiems nepraversiančias specialybes.

„Nežinau, ar reikėtų labai didžiuotis dėl to, kad kasmet 85 proc. abiturientų įstoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – sakė V. Blinkevičiūtė, nurodžiusi, kad itin problemiška situacija yra ir teisės studijose, kurias ji pati kadaise baigė, nes pernelyg daug diplomuotų specialistų pretenduoja į nedidelį skaičių darbo vietų.

Pirmenybė – lyčių lygybei

Paskutinė iš aktualiausių ES socialinės politikos temų, aptartų vaizdo konferencijos metu, buvo lyčių lygybės klausimas. V. Blinkevičiūtė nurodė, kad siekiamybė visada yra abiejų lyčių lygybė, o ne vienos lyties iškėlimas virš kitos – todėl ir vyrų diskriminavimo atvejams esą būtina užkirsti kelią.

Vis dėlto ji teigiamai įvertino teisingumo eurokomisarės Viviane Reding iškeltą idėją, jog būtų galima ES teisės aktais įvesti moterų kvotą didesnių verslo įmonių valdymo institucijose.

Tokiu būdu esą būtų žengtas svarbus žingsnis, kovojant su daugelio darbdavių iki šiol taikomomis diskriminacinėmis priemonėmis. Esą moterims, siekiančioms karjeros, vis dar pernelyg dažnai iškyla papildomų problemų, nes valstybės nesudaro joms tinkamų sąlygų pasirūpinti vaikais, o darbdaviai nerimauja, kad neteks svarbių darbuotojų, šioms išėjus į ilgalaikes motinystės atostogas.

„Suprantu, kad negalima perlenkti lazdos ir iš karto siekti sulyginimo. Tam reikia laiko“, – pripažino V. Blinkevičiūtė, pasisakanti tiek už moterų kvotas verslo valdyme, tiek ir vaiko priežiūros sąlygų gerinimą, kaip būdus siekti tikros lyčių lygybės.

Vis dėlto europarlamentarė užtikrino, kad pagal realią lyčių lygybės padėtį Lietuva bendrame ES kontekste šiuo metu tikrai nėra prasčiausioje padėtyje, o kai kurias neigiamas tendencijas esą galima būtų ištaisyti, skyrus kiek daugiau dėmesio.

EP narė Laima Andrikienė balandžio 2 dieną pirmininkaus „Euronest“ parlamentinės asamblėjos Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto posėdžiui, kuris vyks Baku, Azerbaidžane. Tai jau antras šio komiteto posėdis už ES ribų. Pirmasis vyko vasario 22-23 dienomis Jerevane, Armėnijoje.

Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetas atliks parengiamąjį darbą prieš Baku balandžio 3-4 dienomis vyksiančią „Euronest“ parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją.

Komiteto posėdžio Baku pagrindinė tema – pilietinės visuomenės stiprinimas Rytų partnerystės šalyse.

Prieš išvykdama į Azerbaidžaną, kuriame nevyriausybinių organizacijų veikla yra stipriai ribojama, o žmogaus teisių gynėjai skundžiasi esą persekiojami, L. Andrikienė sakė, jog tikisi „konstruktyvios ir atviros“ diskusijos, kurioje nebus vengiama sudėtingų klausimų ir temų.

„Raginu Azerbaidžano valdžios atstovus konstruktyviai prisidėti prie šios diskusijos ir sudaryti sąlygas, kad visi nevyriausybinių organizacijų atstovai, norintys dalyvauti komiteto posėdyje, turėtų tokią galimybę“, – sakė europarlamentarė.

„Esu įsitikinusi, kad išsamios diskusijos šia tema suteiks naujų impulsų pilietinės visuomenės augimui ir stiprėjimui Rytų partnerystės šalyse. Stipri bei aktyvi pilietinė visuomenė yra būtina sąlyga, siekiant demokratijos plėtros, teisės viršenybės bei pagarbos žmogaus teisėms“, – pridūrė L. Andrikienė.

Komiteto posėdyje ne tik bus diskutuojama apie pilietinės visuomenės stiprinimą Rytų partnerystės šalyse, bet ir balsuojama dėl pranešimo šia tema.

„Euronest“ parlamentinės asamblėjos plenarinės sesijos metu Baku bus balsuojama dėl keturių komitetų parengtų pranešimų.

Asamblėjos, įsteigtos 2011 metų gegužės mėnesį, Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitete dalyvauja Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių – Armėnijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Moldovos – parlamentarai. Šiam komitetui vadovauja du pirmininkai: europarlamentarė L. Andrikienė bei Armėnijos parlamento narys Artakas Zakarianas.

„Euronest“ parlamentinę asamblėją sudaro 60 EP narių ir po 10 nacionalinių parlamentų narių iš šešių ES Rytų Partnerystės šalių – jau minėtų penkių ir Baltarusijos, kurios atstovų dalyvavimas kol kas yra apribotas.

EP nariai ketvirtadienį didele persvara parėmė siūlymą atsisakyti dabartinės darbo tvarkos, pagal kurią deputatai ir tūkstančiai darbuotojų mažiausiai kartą per mėnesį būna priversti su visa manta keliauti iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal. Tačiau šis balsas gali likti šauksmu tyruose dėl kai kurių valstybių narių, visų pirma Prancūzijos, pasipriešinimo.

Kaip rašo TheParliament.com, idėją ateityje visą EP veiklą sutelkti viename mieste palaikė 429 europarlamentarai, o jam prieštaravo 184. Tai yra didžiausia kada nors užfiksuota EP narių parama vienos būstinės idėjai.

Siūlymas atsisakyti vienos iš dviejų pagrindinių EP būstinių buvo įtrauktas į pranešimą dėl numatomų 2013 metų Parlamento išlaidų.

Teigiama, kad nuolatinės kelionės tarp Briuselio ir Strasbūro ES biudžetui kiekvienais metais kainuoja apie 200 mln. eurų, o į atmosferą papildomai išmetama apie 20 tūkst. tonų anglies dvideginio.

Strasbūre esantys EP pastatai aktyviai naudojami tik apie 40 dienų per metus – tačiau europarlamentarų viešnagėmis labai džiaugiasi šio Prancūzijos miesto viešbučiai bei viešojo maitinimo įstaigos. EP būstinė Strasbūre – buvusiame Vokietijos mieste, kuris tik po didžiųjų XX amžiaus sukrėtimų galutinai atiteko Prancūzijai – taip pat yra laikoma svarbiu istorinio dviejų valstybių susitaikymo simboliu.

Parlamentas priimtoje rezoliucijoje įpareigojo generalinį sekretorių Klausą Welle iki vasaros pabaigos patikslinti pasenusius duomenis apie su trijų būstinių (trečioji – Liuksemburgas, kur įsikūręs EP sekretoriatas) išlaikymu susijusias išlaidas.

Pastaruoju metu raginimai užbaigti vadinamąjį „keliaujantį cirką“ susilaukia vis daugiau palaikymo – ne vien iš euroskeptiškai nusiteikusių politikų, bet ir daugelio kitų, kurie norėtų, kad ES institucijos veiktų efektyviau.

„Vis daugiau ir daugiau europarlamentarų iš kitų valstybių narių palaiko mūsų poziciją. Šis balsavimas išreiškia labai galingą žinią: jau seniai nebėra jokių galimų pateisinimų, kodėl Strasbūre turėtų vykti plenarinės sesijos. Visuomenė jau nebepalaiko tokio skandalingo lėšų švaistymo“, – TheParliament.com sakė britų konservatorius Richardas Ashworthas.

Vis dėlto iki šiol nėra aiškaus sutarimo, kad reikėtų naikinti būtent būstinę Strasbūre. EP pirmininkas Martinas Schulzas (Vokietija) prieš savaitę pareiškė, kad, jo nuomone, visą Parlamento veiklą reikėtų sutelkti būtent Prancūzijoje, nes šioje šalyje nėra nė vienos kitos ES institucijos.

Šią savaitę

Apibendrinant Europos Sąjungos siekius dėl infrastruktūros objektų vystymo naujos finansinės perspektyvos laikotarpiu, galima sakyti, kad siekiai yra ambicingi, o jų įgyvendinimas turėtų neabejotinai teigiamą impulsą Sąjungos ūkio augimui ir jos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimui.

Nauji infrastruktūros objektai tokiose strateginėse srityse, kaip energetika, transportas ar telekomunikacijos reikalingi bendrosios rinkos šiose srityse sukūrimui. Mums artimi pavyzdžiai galėtų būti dujų ir elektros jungtys su Lenkija ir Skandinavijos šalimis, geležinkelio linija per Baltijos šalis „Rail Baltica“ ir plačiajuosčio interneto prieigos suteikimas toliau nuo didžiųjų miestų gyvenantiems žmonėms.

Taigi, kaip matome, projektai yra iš tiesų svarbūs, tačiau jų finansavimui visos ES mastu reikia preliminariais skaičiavimais apie 3 trln. eurų. Iš kur paimti tokias sumas pinigų, kada Europos Sąjungos struktūrinė parama numato tik 50 mlrd. eurų šiems planams įgyvendinti?

Kaip žinome, valstybių narių finansai, tęsiantis ekonominėms ir finansų krizėms, yra įtempti. Ir ne vien mums, bet daugeliui valstybių narių investicijos į infrastruktūrą reikštų dar didesnius įsiskolinimus užsienio kreditoriams.

Tradiciškai į valstybinės reikšmės infrastruktūros objektų statybas yra pritraukiamas ir privatus kapitalas, tačiau dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis privačių investuotojų galimybės yra sumenkusios, investiciniai sprendimai atliekami labai atsargiai ir tik matant konkrečios finansinės grąžos perspektyvas.

Tokia situacija verčia sukti galvas ir ieškoti kitų finansavimo modelių. Alternatyva investavimui skolintomis lėšomis galėtų tapti europinės infrastruktūros objektų obligacijos. Šių vertybinių popierių išskirtinumas rinkoje būtų jų saugumas, nes jos būtų platinamos su Europos Sąjungos garantijomis.

ES ir valstybėms narėms jų išleidimas būtų naudingas, nes leistų per didelių infrastruktūros objektų statybas įsukti šiuo metu recesijoje esančią Europos ekonomiką.

Reikia tikėtis, kad ši konstruktyvi ir potenciali idėja nebus pamiršta, o taps realiai veikiančių instrumentu, leisiančiu įgyvendinti itin ambicingus ES planus sukurti bendrą Europos žemyno infrastruktūrinį „stuburą“, be kurio toliau plėtoti bendrąją ES rinką būtų labai sunku.

ES ir Turkijos santykiams reikia šviežio impulso, kuris galimas tik tuo atveju, jei Turkija rodys didesnę reformų pažangą, pažymima ketvirtadienį EP narių priimtoje rezoliucijoje. Šia rezoliucija Turkija kartu raginama sparčiau pertvarkyti teismų sistemą ir apsaugoti pilietines teises, o taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl didelio skaičiaus teisminių bylų prieš žurnalistus ir šalies įstatymų, ribojančių žiniasklaidos laisvę.

EP pranešėja Turkijos klausimu Ria Oomen-Ruijten prieš balsavimą dėl rezoliucijos teigė, kad „ES ir Turkijos tarpusavio priklausomybė, pažymėta mūsų rezoliucijoje, gali duoti pozityvių rezultatų tuo atveju, jei ji bus įdėta į tarpusavio įsipareigojimų rėmus“.

Vis dėlto europarlamentarė, laikydamasi įprastos ES politinės linijos, Turkijai priskyrė gerokai griežtesnius įsipareigojimus vykdyti reformas, o ES pusei – tik poreikį „atnaujinti pastangas sąlygų, kurios leistų atidaryti derybas tam tikruose skyriuose, sudarymui“.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas blogėjančia žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės padėtimi Turkijoje, dideliu teisminių bylų prieš žurnalistus skaičiumi bei pernelyg ilgu ikiteisminio įkalinimo laikotarpiu.

Parlamentas pažymi, kad reforma, orientuota į modernios, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos užtikrinimą, leistų pradėti derybas su ES teismų sistemos, pagrindinių laisvių, teisingumo bei vidaus reikalų srityse. EP nariai remia naująjį Komisijos požiūrį, kad minėti skyriai turėtų būti atidaryti derybų pradžioje, o uždaryti – pačioje derybų dėl Turkijos narystės ES pabaigoje, kai bus išspręsti visi kiti klausimai.

EP nariai pabrėžia, kad reformos pagrindinių laisvių srityje yra gyvybiškai svarbios, ir kviečia Turkiją lygiai traktuoti visas religines bendruomenes. Taip pat esą svarbu užtikrinti lyčių lygybę, netoleruoti prievartos prieš moteris ir vaikus, įtvirtinti kuo platesnį visuomenės priėjimą prie švietimo paslaugų.

Parlamentas remia ir Komisijos „naują pozityvią darbotvarkę“, skirtą sukurti naują dinamiką ES-Turkijos santykiuose. Rezoliucijoje pažymima Turkijos strateginė rolė regione ir teigiama, kad ES ir Turkija turi paspartinti tarpusavio bendradarbiavimą abiem šalims svarbiais užsienio ir kaimynystės politikos klausimais, o taip pat ir energetikos srityje.

Europarlamentarai giria Turkijos tvirtą laikyseną Sirijos klausimu bei šalies „vaidmenį, įkvepiant arabų valstybes pereiti prie demokratijos“, tačiau apgailestauja dėl Turkijos pareiškimų apie tai, kad ji įšaldys santykius su 2012 metų antrajį pusmetį ES pirmininkaujančia valstybe (Kipru), jei iki tol nebus rastas Kipro klausimo sprendimas. Parlamentas remia vykstančias Kipro susivienijimo derybas, vadovaujamas Jungtinių Tautų, ir prašo Turkiją pradėti savo karinių pajėgų iš Kipro išvedimą.

Turkija taip pat turi įgyvendinti 2010 metų konstitucinės reformos paketą ir užtikrinti, kad politinis procesas veiktų sklandžiai, remiantis konsensusu parengti naują pilietinę Konstituciją. EP nariai pabrėžia, kad pilietinė visuomenė, tame tarpe ir visos Turkijos etninės ir religinės bendruomenės, turi būti įtraukta į minėtą procesą. Rezoliucija kviečia Turkija rasti politinį kurdų klausimo sprendimą.

Galiausiai, rezoliucijoje pabrėžiama, kad Turkija yra vienintelė šalis kandidatė, kurioje neliberalizuota vizų išdavimo tvarka. Parlamentas kviečia parengti vizų išdavimo tvarkos liberalizavimo planą, kai Turkija pasirašys readmisijos susitarimą.

EP nariai ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant gražinti minėtų vyrų kūnus artimiesiems, kurie galėtų juos palaidoti. Parlamentas laikosi nuomonės, kad mirties bausmė yra „nežmoniškas, neefektyvus ir negrįžtamas bausmės aktas“.

Reaguojant į minėtus mirties bausmių įvykdymus ir kitus žmogaus teisių Baltarusijoje pažeidimus, Tarptautinė ledo rutulio federacija raginama apsvarstyti 2014 metų vyksiančio Pasaulio ledo rutulio čempionato perkėlimą iš Baltarusijos į kitą šalį, „kol režimas neparodys aiškių ženklų, kad jis įsipareigoja laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų“.

Rezoliucijoje taip pat reikalaujama besąlygiškai ir nedelsiant išlaisvinti visus politinius kalinius, nes kitaip ES ir Baltarusijos dialogas negalės pasistūmėti į priekį.

Parlamentas sveikina vasario mėnesį patvirtintas griežtesnes ES sankcijas Baltarusijai ir kviečia priimti sprendimą „dėl tolesnių ribojamųjų priemonių, įskaitant tikslines ekonomines sankcijas“.

EP nariai pažymi, kad šių metų kovo 25 dieną tūkstančiai žmonių po ilgesnės pertraukos dalyvavo šalies nepriklausomybės dienos minėjime, o tai esą demonstruoja „žmonių pasirengimą drąsiai ginti savo kaip Baltarusijos piliečių pozicijas ir pareikšti jų Europinius siekius“.

Rezoliucija smerkia prezidento Aliaksandro Lukašenkos įžeidžiamą retoriką, panaudotą prieš Vokietijos užsienio reikalų ministrą ir pastebi „precedento neturinčio masto ES ir Baltarusijos diplomatinio konflikto“ paaštrėjimą.

Didžiausios EP politinės grupės, Europos liaudies partijos (ELP), posėdyje trečiadienį europarlamentaras Vytautas Landsbergis kolegoms priminė apie tai, kad Parlamente iki šiol nėra priimta rezoliucija, skirta Sovietų Sąjungos taikios gyvavimo baigties

Jis taip pat paragino frakcijos vadovybę dėti visas pastangas, kad šis dokumentas būtų įtrauktas į kito EP plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Rezoliucija dėl SSRS žlugimo metinių buvo parengta ELP frakcijos iniciatyva dar 2011 metų gruodžio mėnesį. Jai pritarė EP Užsienio reikalų komitetas. Tačiau iki šiol, kai kurioms politinėms grupėms abejojant, vis dar vilkinamas jos pateikimas plenariniam posėdžiui.

„Mūsų grupėje yra neužbaigtų klausimų ir dokumentų. Todėl aš norėčiau priminti mūsų rezoliuciją, pateiktą prieš 2-3 mėnesius, kuria siekiama paminėti Europos istorijos ir Europos demokratijos esminės svarbos įvykį“, – pabrėžė vienas rezoliucijos autorių V. Landsbergis.

Jis priminė, kas vyko prieš dvidešimtį metų, kai buvo taikiai išformuota totalitarinė komunistinė imperija – Sovietų Sąjunga.

„Svarbu pažymėti, jog tai buvo pasiekta Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovų išminties dėka, kai po kelių pavergtųjų tautų išsivadavimo ir palaipsnio raudonosios imperijos irimo, šie iškilūs vadovai susitiko Beloveže pasirašyti bendros pozicijos, jog „SSRS liovėsi egzistavus“, – sakė V. Landsbergis.

„Tiek daug Europos ir Vidurinės Azijos tautų gavo progą pradėti demokratijos kelią! Ligi šiol didžiausią pagarbą turime jausti ano meto Rusijos vadovybei. Kai kurie imperijos kietakakčiai smerkė tą vyksmą ir ligi šiol kartoja savo požiūrį, bet mes esame demokratai ir atstovaujame Europos demokratijoms“, – pridūrė buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Jis paragino ELP deputatus pasirūpinti, kad Parlamentas neatrodytų „pabūgusiais atžagareiviais“, ir kartu su kitomis politinėmis grupėmis patvirtinti teigiamą požiūrį į taikų SSRS išardymą.

ES privalo reaguoti į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, teigia EP santykių su Baltarusija delegacijos vadovas Jacekas Protasiewiczius (Europos liaudies partija, Lenkija).

ES užsienio reikalų ministrams prieš savaitę sutarus dėl griežtesnių sankcijų Baltarusijos režimui, europarlamentarai ketvirtadienį planuoja paremti šį sprendimą. Apie tai EP spaudos tarnyba kalbėjosi su J. Protasiewicziumi.

Europos Parlamentas balsuos dėl rezoliucijos apie padėtį Baltarusijoje. Ko siekiama šia rezoliucija?

Ja siekiama išreikšti Europos Parlamento paramą praeitą penktadienį ES užsienio reikalų taryboje priimtam sprendimui išplėsti sankcijas Baltarusijai. Bus taikomos sankcijos ne tik valdininkams, bet ir papildomos tikslinės ekonominės sankcijos, kurias Europos Parlamentas seniai ragino įvesti.

Rezoliucijos priėmimą buvome atidėję dviem savaitėm, nes tikėjomės, kad papildomų sankcijų grėsmė paskatins Baltarusijos valdžią imtis teigiamų veiksmų sprendžiant klausimus, susijusius su politiniais kaliniais ir žmogaus teisių pažeidimais. Deja, nieko panašaus neįvyko, todėl planuojame priimti labai kritišką rezoliuciją Baltarusijos režimo atžvilgiu.

Ar manote, kad ES sankcijos Baltarusijai yra veiksmingos?

Atvirai kalbant, kol sankcijos buvo skirtos tik diplomatams, jų veiksmingumas buvo ribotas. Nuo vasario, kai ministrai pradėjo ekonominių sankcijų aptarimą, Minsko reakcija pasikeitė. Tai rodo, kad ekonomines sankcijas Baltarusijos valdžia priima kaip realią grėsmę.

Baltarusijai ekonominis bendradarbiavimas su ES yra svarbesnis nei ES su Baltarusija. Todėl manau, kad sankcijos turės labiau teigiamą nei neigiamą poveikį.

Tam tikros šalys, kaip antai Latvija ir Slovėnija, gana atsargiai vertina ekonominių sankcijų įvedimą Baltarusijai. Kaip išvengti susiskaldymo Taryboje?

Pirmąkart išgirdome, kodėl kai kurios valstybės narės blokuoja sankcijas. Jos aiškiai pareiškė, kad tokios sankcijos gali pakenkti jų bendrovėms. Vis dėlto mes negalime pasyviai stebėti ir taikstytis su prastėjančia žmogaus teisių padėtimi kaimyninėje šalyje.

Nesitikime, kad autoritarinis režimas pavirs demokratiniu per naktį. Tačiau pagrindinis reikalavimas yra išlaisvinti už politinę veiklą įkalintus žmones, ir kad režimas liautųsi puldinėti savo piliečius.

Kaip Parlamento poziciją Lukašenkos režimo atžvilgiu paveikė dviejų nuteistųjų už teroro aktą Minsko metro egzekucija?

Daugelį EP narių šokiravo egzekucijų žiaurumas ir tai, kad sprendimas buvo priimtas, nepaisant abejonių teismo proceso teisingumu, bei tarptautinio spaudimo.

Tai aiškus ženklas, kad Minsko režimas nepasirengęs bendrauti su tarptautine bendruomene, ir dar viena priežastis, kodėl EP rezoliucija kritiška pastarųjų įvykių Baltarusijoje atžvilgiu.